Būsto remontas Markučiuose

Markučiai — istorinis Vilniaus rajonas rytinėje miesto dalyje, neatsiejamas nuo Aleksandro Puškino vardo. Būtent čia, Markučių dvare, gyveno poeto sūnus Grigorijus Puškinas su žmona Varvara. Dvaras, statytas XIX amžiaus viduryje ant kalvos virš Vilnelės slėnio, šiandien yra Puškino memorialinis muziejus — viena lankomiausių Vilniaus kultūrinių vietų. Šis ryšys su literatūros istorija suteikia Markučiams unikalų kultūrinį statusą, kurio neturi joks kitas Vilniaus rajonas.

XX amžiaus pirmojoje pusėje Markučiai formavosi kaip pasiturinčių vilniečių gyvenamasis rajonas. Tarpukario laikotarpiu čia iškilo elegantiškas mūrinės vilos, o pokario metais — stalininio tipo daugiabučiai su aukštomis lubomis, erdviais būstais ir dekoratyviais fasadais. Šie pastatai suteikė Markučiams solidų, prestižinį charakterį, kuris išlieka iki šiandien. Vėliau, septintajame-aštuntajame dešimtmečiuose, rajoną papildė paprastesni plytiniai daugiabučiai ir individualūs namai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Markučiai tapo vienu patraukliausių Vilniaus rajonų — ramus, žalias, su istoriniu dvaru, Neries upe netoliese ir geru susisiekimu su centru. Senuosius būstus pradėjo pirkti ir renovuoti jauni profesionalai ir menininkai, vertinantys aukštas lubas, erdvę ir rajono sielą. Naujos statybos organiškai papildė seną fondą. Šiandien Markučiai yra rajonas, kuriame istorija ir šiuolaikinis komfortas susitinka — ir kapitalinis remontas yra tiltas tarp šių dviejų pasaulių.

Stalininio parketo restauracija: Stalininiuose Markučių būstuose dažnai slepiasi ąžuolinis parketas — po linoleumo sluoksniais, po dažais ar net po klojiniais. MEBA kiekvieną tokį būstą pradeda nuo tyrimo: nuimame bandomąjį lopinėlį ir tikriname, kas yra po danga. Jei randame sveiką parketą — restauruojame: šlifuojame, taisome pažeistas lenteles, lakuojame arba alyuojame. Restauruotas originalus ąžuolinis parketas ne tik atrodo nepakartojamai, bet ir pakelia būsto vertę tūkstančiais eurų. Tai detalė, kurios negali nupirkti.

Senų inžinerinių tinklų keitimas storose sienose: Tarpukario ir stalininiuose pastatuose sienos storos — 64–80 cm mūro. Inžineriniai tinklai dažnai eina per sienų nišas, po tinku arba specialiuose kanaluose. Keičiant elektros instaliaciją ir santechniką, reikia kruopščiai planuoti trasas, kad nepakenktum storom sienoms ir neprarastum vertingų architektūrinių detalių. MEBA naudoja trasuotuves ir endoskopines kameras — žinome, kas slypi sienose, prieš pradėdami kalti.

Šiluminė renovacija išsaugant fasadą: Daugelis Markučių senų pastatų turi vertingus fasadus — dekoratyvinius elementus, originalų tinką, proporcijas. Šiltinti iš lauko negalima arba nepageidautina. MEBA taiko vidinio šiltinimo sprendimus: kapiliarinės izoliacijos plokštės (leidžia sienai kvėpuoti), vakuuminiai izoliaciniai paneliai (minimalus storis, maksimalus efektas), garų barjerinės sistemos. Šie sprendimai pagerina energetinį efektyvumą 30–40% nepakeičiant fasado išvaizdos.

Lubų lipdybos atstatymas: Stalininiuose būstuose lubos dažnai turi dekoratyvinę lipdybą — rozetes, karnizus, fryzus. Per dešimtmečius jie gali skilinėti, byrėti arba būti užtinkuoti. MEBA siūlo du kelius: restauraciją (nuvalome senus sluoksnius, taisome pažeidimus, atkuriame originalią formą) arba repliką (pagaminame naujus elementus pagal originalų raštą). Abu variantai suteikia luboms tą prabangą, dėl kurios žmonės renkasi stalininius būstus.